- paliepis
- 1 palíepis sm. (1) 1. Krš žr. palėpis 1: Užnešk ant aukšto ir kišk į palíepį Šl. Suversk pakulas į palíepį Grk. Pilnus palíepius linų prisikišę Rdn. Išieškojau visą aukštą, niekur neradau, tik žiūriu – po palíepio palindęs ir bekiurksąs Škn. Apšvietėm visus palíepius – nieko nėra Užv. ^ Višta nupešta, po paliepiu pakišta (linams šukuoti šepetys) Mšk. 2. žr. palėpis 3: Papastoges kitur vadin palíepiais Pln. Šilta, jetau, gvaltas, susimetėm į palíepį Krš. Sugrauna [stakles] i pakabina palíepė[je] Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.